Pirmojo susitikimo metu jauna Briuselio šiuolaikinio meno galerijos Jan Mot kuratorė Heidi Ballet pristatys 2008 – 2009 m. vykusį performansų ciklą Sakytinė kultūra (Oral culture), kurioje, be kitų, pristatyti Roberto Barry’io, Jonathano Monko ir Triso Vonna-Michello kūriniai. Oral Culture performansų įrašų fragmentai suteiks galimybę sugretinti sakytinę ir rašytinę kalbas, susidurti su išverčiamumo problemos niuansais ir pasigilinti į lingvistikos temas.

Šiemet Three Uses of the Knife renginiuose bus nagrinėjama kalbos ir sakytinės komunikacijos tema meno praktikoje. Ją įkvėpė pastaraisiais metais pasklidę diskursai, analizuojantys kalbos vaidmenį šiuolaikinio meno praktikoje, kurią meno kritikas ir kuratorius Dieteris Roelstraete apibrėžia naratyvinio posūkio terminu.

Heidi Ballet (BE) – šiuolaikinio meno galerijos Jan Mot (Briuselis) kuratorė. Pastarojoje Jan Mot erdvėse jos kuruotoje parodoje Susidūrimas (The Encounter) pristatyti Ninos Beier, Francisco Camacho, Jiří Kovanda, Yoko Ono, Karinos Schneider, Tino Sehgalo kūriniai.

Luca Cerizza (IT) – kuratorius ir rašytojas, šiuo metu gyvenantis Berlyne.

1936 m. išspausdintoje esė Pasakotojas: Nikolajaus Leskovo darbų refleksijos Walteris Benjaminas gedėjo pasakojimo. Prabėgus daugiau nei 70 metų matome pasakojimą grįžtant į daugybę sričių, įskaitant ir tas, kuriose iš pirmo žvilgsnio jis nėra labai reikalingas – politiką, marketingą ar žurnalistiką. Vizualusis menas, lyg bandydamas savo tapatybę, irgi iš naujo atranda tą pačią tarp pasakojimo ir sekimo įsiterpiančią dimensiją, kurią pamynė XX amžiaus avangardai (bent jau iki postmodernizmo). Per diskursyvius, sakytinius jauniausios menininkų kartos darbus naujai atsiskleidžia pasakojimo galimybės ir kuriasi naujos jo formos. Paskaita Pasakojimo menas, meno istorijaiškels keletą klausimų ir pabandys į juos atsakyti: Kokie yra tokios bangos šaltiniai meno istorijoje? Kokią įtaką jai turi pastarojo dešimtmečio technologijų naujovės? Kokias socialines, politines ir moralines pozicijas ji išreiškia?

<iframe width=“420″ height=“315″ src=“//www.youtube.com/embed/5C3RlVBVZMo?rel=0″ frameborder=“0″ allowfullscreen></iframe>

Alex Cecchetti (IT) – gyvena ir dirba Paryžiuje, kur buvo pakviestas dalyvauti Le Pavillion rezidencijoje, kuruojamoje Palais de Tokyo meno centro. Pasitelkdamas skulptūros, video, performanso ir tapybos priemones, menininkas nagrinėja pačias įvairiausias temas. Išrasdamas savitus kūrybos metodus, Alex manipuliuoja objektais, idėjomis bei kalba bei naudoja juos daugialypių naratyvų konstravimui, kur vienodą reikšmę turi tiek procesas, tiek atsitiktinumai.

Kiekvienąkart pristatydamas tęstinius savo projektus Trečiadienio Salonas (The Wednesday Salon/Salon du Mercredi) ir Žaidėjai (I Giocatori/The Players) Alex Cecchetti auditorijos akivaizdoje vysto performansus, idėjas ir konceptus, įtraukdamas į kūrybą ir žiūrovų bei kviestinių dalyvių reakcijas. Idėjiškai tęsdamas šiuos projektus, Vilniuje menininkas pristatys tris performansus bendru pavadinimu Naktį blogų žodžių nematyti (At Night Bad Words Cannot Be Seen).

„Pavadinimus. Juokinga, kaip lengvai priimame pavadinimus, tarsi jie būtų savaime suprantami. Bet kokia iš tiesų prasmė kompiuterį vadinti vaisiaus pavadinimu?

Realybę. Kartais mums jos reikia, kartais ne. O dažniausiai reikia kažko tam tarpe – dokumentinio filmo ar panašiai.

Porcelianinę sanitarinę įrangą. Kodėl tikriausiai neįmanoma susikrauti didelių turtų ją pardavinėjant.“

<iframe width=“420″ height=“315″ src=“//www.youtube.com/embed/yrVfUCqOiO0?rel=0″ frameborder=“0″ allowfullscreen></iframe>

Liam Gillick (UK) yra tarp Londono ir Niujorko gyvenantis menininkas, rašytojas. Liam Gillick surengė personalines parodas Whitechapel galerijoje (London, 2002), Palais de Tokyo (Paryžius, 2005), Witte de With (Roterdamas), Kunsthalle Zürich, Kunstverein München ir Čikagos modernaus meno centre (2008-2010). 2009 m. jis atstovavo Vokietiją 53-ojoje Venecijos bienalėje. Nuo 1997 m. Liam’as Gillick’as dėsto Kolumbijos universitete (Niujorkas), nuo 2008 m. Bardo koledžo Kuratorystės studijų centre. Liamas žinomas ne tik kaip konceptualaus meno atstovas, tačiau ir kaip teorinių ir meninių tekstų autorius. Pastaraisiais metais buvo išleista keletas jo tekstų rinktinių (Proxemics. JRP-Ringier, 2007, Allbooks. Book Works, 2009).

Liamo Gillicko pranešimas Three Uses of the Knife renginyje vadinasi Robert Kelly ir Robert McNamara. Išplėstinis pasakojimas versus duomenų išgavimas. Analizuojant Roberto Kelly (R. Kelly) kūrinį Trapped in a Closet („Įkalintas spintoje“) bus svarstoma, kaip elektroninė rinka galėjo paveikti žmonių santykius ir kokią įtaką modernios kapitalistinės rinkos duomenų bazių sistemų formavimuisi galėjo turėti idėjų kalvių ir vunderkindų, dirbusių Antrojo pasaulinio karo JAV amuniciją analizavusiose grupėse, palikimas. Paskaitoje tai pat bus remiamasi Karlo Palmaso studija apie Volvo kompanijos veiklą ir postfordistinį gamybos modelį Šiaurės Europos šalyse.