2013 m.
Naujos performanso apraiškos ir skaitymai šiuolaikiniame mene

Penktojo „Three uses of the knife“ ciklo tema – naujos performanso apraiškos ir skaitymai šiuolaikiniame mene.

Paskutiniaisiais metais tarptautiniame šiuolaikinio meno pasaulyje pastebimas aktyvus susidomėjimas performanso menu: performansai bei šokio pasirodymai ne tik įtraukiami į parodų programas, tačiau kartais pakeičia net ir pačias parodas. Šį susidomėjimą iš dalies lėmė dvi pagrindinės priežastys: siekimas pasipriešinti objektais grįsto meno komercijai bei menui būdingo sugrįžimo prie ankstesnių iki tol netyrinėtų meno raiškų. Tuo pačiu neretai performansai įtraukiami mėginant pagyvinti negyvas muziejų ir kitų įsitvirtinusių meno institucijų erdves.

Tačiau performanso populiarumas atsinešė ir savas problemas: priešinimąsi komercijai pakeitė vadinamoji paslaugų ekonomika (service economy) bei patirties ekonomika (experience economy), o muziejų siekis įtraukti performansus į savo programą juos institucionalizavo ir iš dalies neutralizavo. Penktoji „Three uses of the knife“ serija mėgins išskleisti šią problematiką, tuo pačiu pateikdama kiek netikėtų performanso sampratos pavyzdžių, tokių kaip daiktų performantyvumas ar žmogaus prote bei smegenyse vykstantys performansai.

Į rudenį Vilniuje vyksiantį ciklą diskutuoti atvyks šie svečiai: kuratorius Éric Mangion (FR), menininkė Myriam Lefkowitz (FR), kuratorius bei šiuolaikinio meno istorijos profesorius Pascal Rousseau (FR), Marcos Lutyens (JAV), Alicia Frankovich (NZ / DE), Anna Gritz (UK).


Rugsėjo 27 d.
Menų spaustuvė

Pranešėjai
Éric Mangion

Rugsėjo 27 d., penktadienis, 18 val.

Menų Spaustuvė, Kišeninė salė, Šiltadaržio str. 6, Vilnius

Daiktų performatyvumas

Éric Mangion (FR)

Diskusijos moderatorė: Monika Lipšic

Prancūzų kalba su vertimu į lietuvių kalbą

Penktasis ciklas prasidės prancūzų kuratoriaus Éric Mangion paskaita apie daiktų vaidmenį performanso mene. Éric Mangion pristatys daug dėmesio susilaukusią parodą „Do not  Play with Dead Things“ (liet. Nežaisk su negyvais daiktais), kurioje dėmesys buvo skirtas paprastai performanso istorijoje nepastebimiems daiktams, vienaip ar kitaip dalyvaujantiems menininkų pasirodymuose. Remdamasis šia paroda bei kitais pavyzdžiais, prancūzų kuratorius analizuos objektų vaidmenį performanso istorijoje.

Apie pranešėją:

Éric Mangion nuo 2006 m. yra Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Villa Arson Nicoje direktorius. Daugiausia dėmesio parodų programoje Éric Mangion skyrė efemeriškoms praktikoms (garsui, teatrui, poezijai bei performansui), atsiskleidusioms parodose Do not play with dead things, 2008, Poetry Action of  Bernard Heidsieck, The Encyclopedia of Word and the time to listen, 2011 at the Deliberate Life! (la vie délibérée!), 2012. Taip pat parengė kelias svarbias solo parodas: Iain Baxter &, 2006, Gino De Dominicis, 2007, Zoe Leonard, 2007, Claire Fontaine, 2007, Tatiana Trouvé, 2007, Jean Dupuy, 2008, Gilles Barbier, 2009, Ryan Gander, 2009, Nicolas Moulin, 2009 and Roman Ondák, 2010.

Galiausiai, nuo 2009 m. jis tęsia tyrimą apie išnykimą kaip meninį gestą – ar tai būtų išvalymas, rinkimas, sunaikinimas, vagystė, vandalizmas ar grynas menininko išnykimas. Remdamasis istoriniu Robert Rauschenberg kūriniu Erased De Kooning, 1953, Magion siekia atsekti kaip išnykimas, tiek formalus, tiek teorinis, įtakoja kūrybą iki šių dienų.

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 19.30

Menų Spaustuvė, Kišeninė salė, Šiltadaržio str. 6, Vilnius

 Žiūrovo kūno ir proto performatyvumas I

Myriam Lefkowitz (FR) pokalbyje su Kristupu Saboliumi (LT)

Anglų kalba

Meno praktikoje dalyvaujančio žmogaus protą ir kūną menininkai ima naudoti kaip terpę kurti meno kūrinius. Skirtingų metodų ir medijų pagalba dalyvio prote sukurta vaizdinių ir/arba juslinių potyrių patirtis tampa unikaliu kūriniu, išskirtinai priklausančiu pačiam dalyviui. Šį naują meno praktikos ir kūrinio sukūrimo smegenyse reiškinį aptarsime dviejuose susitikimuose, kurių metu išbandysime praktinius proto ir kūno eksperimentus ir leisimės į tokios meno praktikos svarstymus iš menotyros bei filosofijos perspektyvų.

Spalio 10 d. susitiksime pokalbyje tarp menininkės Myriam Lefkowitz (FR), dalyvio juslinę kūno patirtį ir jo choreografiją erdvėje naudojančią kaip meno praktikos įrankį, bei vaizduotę tyrinėjančio filosofo Kristupo Saboliaus (LT).

Apie pranešėjus:

Myriam Lefkowitz (g. 1980) yra performanso menininkė, projekto Débribes Cie įkūrėja, šiuo metu gyvenanti Paryžiuje. Ji kuria choreografinius projektus, užklausiančius kūniško suvokimo bei erdvės, kurioje kūnas juda, santykį. Nuo 2010 menininkės tyrimas telkiasi ties Walk, hands, eyes (a city) (Ėjimas, rankos, akys (miestas)) projektu. Jame kiekvienam dalyviui suteikiama valandą trunkanti suvokimo patirtis, kurioje susipina ėjimo, matymo bei lietimo mieste santykis.

Šį kūrinį menininkė pristatė 55-oje Venicijos Bienalėje (Lietuvos ir Kipro paviljone), Kunsteverein NY (kuratorė Sarina Basta, 2013), SPEAP (Eksperimentavimo mene ir politikoje magistras, parengtas Bruno Latour ir Valérie Pihet, 2013), LWS galerijoje (Paryžius, 2013) Prancūzų kultūros institute, (Štutgartas, 2012), Festival de Danza de Buneos Aires (2010), Abundanz Festival (Karlstadt, Sweden 2010). 2011 m. ji mokėsi Eksperimentavimo mene ir politikoje magistro studijose (SPEAP), įkurtose Bruno Latour. Pagrindinis jų tikslas – pakeisti šiandien svarstomų viešųjų problemų vaizdavimą ir apibrėžimą. Nuo tada menininkė dirba ties įvairiais projektais miestuose, siekdama apjungti jutiminius bei suvokimo klausimus su globalia miestų politika.

Praėjusiais metais ji rezidavo Mains d’Oeuvres studijoje bei Epinay sur Seine (Paryžiaus priemiestyje) erdvėje, o taip pat buvo atrinkta menininko tyrimui NRW Kultur Bureau rezidencijoje (Esenas, 2012).

Nuo ateinančių metų Myriam prisidės prie SPEAP veiklos, ji taip pat nuolat kviečiama rengti dirbtuves bei paskaitas Pompidou centre (Paryžiuje), Mac Val muziejuje (Ivry), Palais de Tokyo (Paryžiuje), Open School East (Londone), The Fine Art School (Milane).

Šiuo metu ji rengia tam tikrą tyrimo laboratoriją, paremtą Walk, hands, eyes (a city) projektu, kuriame ji bendradarbiauja su įvairiais menininkais bei teoretikais. Ateinančiais metais ji reziduos Laboratoire d’Aubervilliers bei Royal Institute of Art, Stockholme.

 Kristupas Sabolius – aktyvus viešasis intelektualas, rašytas bei Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas. Neseniai pasaulį išvydo Saboliaus knyga  Įnirtingas miegas (2012), nagrinėjanti vaizduotės ir fenomenologijos santykį. Sabolius yra parašęs keletą teatro pjesių  bei debiutinį romaną Bloga knyga (2006). Bendradarbiavo su daugeliu šiuolaikinių menininkų, dirbo literatūriniu konsultantu Oskaro Koršunovo teatre, bei iniciavo keltą žinomų  kultūrinių projektų (Vienos minutės festivalisHaiku VilniuiNaujoko apdovanojimai).  Tuo pačiu Sabolius rengė laidas apie Lietuvos ir Europos teatrą Nacionalinėje Lietuvos televizijoje. Jo naujausia knyga apie kiną, meną, techniką, virtualią tikrovę bei vaizduotę planuojama išleisti 2013-ųjų m. lapkritį.

Spalio 26 d.
Menų spaustuvė

Pranešėjai
Marcos Lutyens
Pascal Rousseau

Spalio 26 d., šeštadienis, 19 val.

Menų Spaustuvė, Kišeninė salė, Šiltadaržio str. 6, Vilnius

 Žiūrovo kūno ir proto performatyvumas II

Pascal Rousseau (FR) ir Marcos Lutyens (JAV)

Moderatorė: Dovilė Tumpytė

Anglų kalba

Spalio 26 d., šeštadienį, 19.00 val. „Menų Spaustuvėje“ (Kišeninė salė, Šiltadaržio 6, Vilnius)  įvyks trečiasis „Three Uses of the Knife“  renginys. Jame pratęsime patirtis ir pokalbius kūno ir proto performatyvumo tema, šįkart dėmesį skirdami  meno ir hipnozės sąryšiui. Renginio svečiai  – tarpdisciplininis menininkas Marcos Lutyens (JAV) ir kuratorius bei šiuolaikinio meno istorikas prof. Pascal Rousseau (FR).

Dažnai naudojantis hipnotinės indukcijos metodą meno praktikoje, menininkas Marcos Lutyens  nagrinėja sąmonę bei su ja susijusius reiškinius. Šio renginio metu M. Lutyens ves kūrybines dirbtuves  „Pa-sąmoninis  universitetas“ (The Un-conscious Un-iversity), kurių metu indukcinės trajektorijos pagalba dalyviai hipnotinėje būsenoje patirs įprastą dieną šioje naujai kuriamoje pasąmoninėje institucijoje (Un-stitution): nuo savikūros, automatinio piešimo, automatinio galvojimo ir buvimo, iki savo ir kolektyvinių pasaulių generavimo. Dalyvių įspūdžiai, kuriais pasidalinsime, gali tapti pradžia tolesniam šios mokyklos idėjos brandinimui ir vystymui.

Antroje renginio dalyje paskaitą skaitys prof. Pascal Rousseau. Jo esė, pavadinimu Įtakoje. Hipnozė kaip naujoji medija (Under the Influence.  Hypnosis as a New Medium) tapo (d)OCUMENTA esė rinkinio 100 Notes, 100 Thoughts dalimi. Joje šiuolaikinio meno istorikas demistifikuoja hipnozės mediją, istoriškai nužymėdamas jos apraiškas meno praktikoje nuo fin de siècle laikų iki XXI a. pradžios. Anot P. Rousseau, „XIX a. pab. naujojoje psichologijoje klesti tai, ką galima pavadinti „medicininės hipnozės aukso amžiumi“ (Charcot, Bernheim). Atsiradusi medicinos diskurse, hipnozės paradigma greitai buvo perkelta ir į estetikos bei meno plotmę. Šis reiškinys pirmiausia pastebimas performatyviuose menuose (šokyje), kuriame kognityvinis ryšys tarp kūno ir proto yra itin svarbus ir strateginis.“ Pasitelkdamas modernaus šokio ir teatrinio apšvietimo naudojimo scenoje pradininkės Loie Fuller kūrybą, P. Rousseau paskaitoje aptars, kodėl hipnozę galima laikyti natūralia modernaus meno paradigma.

Renginio trukmė: 19.00–22.00 val. Organizatoriai maloniai prašo nevėluoti.

Apie pranešėjus:

Pascal Rousseau (g. 1965) yra kuratorius bei šiuolaikinio meno istorijos profesorius Paryžiaus I-ajame Panthéon-Sorbonne universitete. Jo kuruotų parodų sąraše – Fabrice Hyber. Pasteur’ Spirit, Institut Pasteur erdvėje (Paryžius) (2010), Sous influence. Résurgences de l’hypnose dans l’art contemporainMusée cantonal des Beaux-Arts de Lausanne (2006), bei Aux origines de l’abstraction. 1800–1914, d’Orsay muziejuje (Paryžius) (2003).

Pascal Rousseau – vienas iš (d)OCUMENTA 13 dalyvių. Jo esė, pavadinimu Under the Influence. 
Hypnosis as a New Medium (Įtakoje. Hipnozė kaip naujoji medija) tapo (d)OCUMENTA esė rinkinio 100 Notes, 100 Thoughts dalimi. Šioje knygoje Pascal Rousseau pasitelkia hipnozės mediją bei jos pasekėjus brėždamas liniją nuo fin de siècle iki XXI a. pradžios. Šiandien daugelis menininkų pasitelkia hipnozę kaip neo-konceptualų metodą, panaikinantį aktyvumo-pasyvumo priešybę bei apžvelgiantį istorines hipnozės ištakas. Dėl paradoksalios nemiego būsenos, hipnozė veikia kūrybinę jos subjektų savivoką. Tad, kaip “paradoksalus miegas” bei meninė praktika, ji daugiau nei 120 metų plevena tarp tapatybės, kolektyviškumo bei utopijos.

Marcos Lutyens yra tarpdisciplininis menininkas, savo kūrybą pristatęs tokiose erdvėse ir renginiuose kaip (d)OCUMENTA 13, LACMA (Los Andželas), Pompidou Centras (Paryžius), Royal Academy (Londonas). Jis nuolat pasitelkia įvairius instrumentus bei prieigas, nagrinėdamas sąmonę bei su ja susijusius reiškinius.

Lutyens įsitraukė į eksperimentus su Dr. V. S. Ramachandran, Smegenų ir pažinimo centro Kalifornijos universitete, San Diege, direktoriumi, tyrinėdamas nervines smegenų trajektorijas sintetiniame prote. Šių eksperimentų vedamas Lutyens kuria parodas bei įvykius, kuriuose atsispindi specifinių socialinių bei etninių grupių, tokių kaip Muxhe, Zapotekų kultūros atstovų iš pietų Meksikos, tyrinėjimai. Remdamasis sąmonės ir socialinės dinamikos tyrimais, Lutyens taip pat dirbo su didelės apimties projektais, apimančiais interaktyvumą, aplinką bei naujas technologijas. Šie darbai apima vidinių ir išorinių duomenų sekimą bei smegenų bangų matavimą, kurie paprastai nėra matomi, tačiau vis tik yra nepaprastai svarbūs vidiniams procesams bei pažinimui.

Gruodžio 13 d.
Menų spaustuvė

Pranešėjai
Anna Gritz
Alicia Frankovich

19 val. Menų Spaustuvė, Kišeninė salė, Šiltadaržio str. 6, Vilnius

Kūnas institucijoje – institutcinis kūnas

Anna Gritz  (UK) ir Alicia Frankovich (NZ / DE)

Diskusijos moderatorė: Virginija Januškevičiūtė

Gruodžio 13 d., penktadienį, 19 val. Menų spaustuvėje (Kišeninė salė, Šiltadaržio g. 6, Vilnius) vyks ketvirtasis, paskutinis, ciklo Three Uses of the Knife susitikimas.  Jame kuratorė Anna Gritz (JK) bei menininkė Alicia Frankovich (DE) svarstys apie pakitusį performanso ir institucijos santykį. Renginio moderatorė – Virginija Januškevičiūtė.

Pastaraisiais metais tarptautiniame šiuolaikinio meno pasaulyje pastebimas aktyvus susidomėjimas performanso menu: performansai bei šokio pasirodymai ne tik įtraukiami į parodų programas, tačiau kartais pakeičia net ir pačias parodas. Šį susidomėjimą iš dalies lėmė dvi pagrindinės priežastys: siekimas pasipriešinti objektais grįsto meno komercijai bei menui būdingo sugrįžimo prie ankstesnių iki tol netyrinėtų meno raiškų. Tuo pačiu neretai performansai įtraukiami mėginant pagyvinti negyvas muziejų ir kitų įsitvirtinusių meno institucijų erdves.

Tačiau performanso populiarumas atsinešė ir savas problemas: priešinimąsi komercijai pakeitė vadinamoji paslaugų ekonomika (service economy) bei patirties ekonomika (experience economy), o muziejų siekis įtraukti performansus į savo programą juos institucionalizavo ir iš dalies neutralizavo. Tai tik keli aspektai, kuriuos savo pranešimuose palies šio susitikimo dalyvės – Anna Gritz ir Alicia Frankovich.

Apie vyraujančią tendenciją įtraukti gyvus pasirodymus bei performanso strategijas į institucijų programą Anna Gritz svarstys platesniame performanso, gyvumo ir produktyvumo teoriniame lauke, įtraukdama ir savo pačios kuratorinę praktiką South London galerijoje. Pastaroji siekia nuolat išbandyti kraštutines performanso praktikas bei tam tikras infrastruktūras, leidžiančias tas praktikas įgyvendinti. Pavyzdžiais kuratorė pasitelks menininkų Cally Spooner, Gerry Bibby ir Kelly Nipper kūrybą.

Pranešime „Darbo sąlygos: atliekant performansus institucijose“ pristatydama per pastaruosius metus sukurtus kelis savo laikinius performansus bei situacijas, išsiskleidusias parodų dizaine, instaliacijose ir objektuose,  Alicia Frankovich nužymės institucines sąlygas bei rėmus, su kuriais susiduria šiuolaikinio meno industrijoje dirbantys performanso menininkai. Čia ji pristatys keletą strategijų, įskaitant darbus, kuriuose ji atskleidžia menininko, kuratoriaus bei kitų institucijos darbuotojų santykius, taip plačiau analizuodama meno produkciją, bei kurdama situacijas, kuriose išryškėja politinis socialinės dinamikos lygmuo. Tuo pačiu, menininkė aptars, kokiu būdu ji siekė produktyviai išnaudoti parodų laikines struktūras ir apribojimus, tirdama meninio darbo ir jo vartojimo politiką.

Renginys vyks anglų kalba. Renginio trukmė: 19.00–22.00 val.

Iliustracijoje: Alicia Frankovich, A Plane for Behavers, Performance 1, 2009. Nuotrauka yra menininkės bei Starkwhite (Oklandas, Naujoji Zelandija) nuosavybė.