Lapkričio 18 d., penktadienį, 17 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks video konferencija su Liamu Gillicku bei Olof Olsson paskaita-performansas.

Liam Gillick (UK) yra tarp Londono ir Niujorko gyvenantis menininkas, rašytojas. Liam Gillick surengė personalines parodas Whitechapel galerijoje (London, 2002), Palais de Tokyo (Paryžius, 2005), Witte de With (Roterdamas), Kunsthalle Zürich, Kunstverein München ir Čikagos modernaus meno centre (2008-2010). 2009 m. jis atstovavo Vokietiją 53-ojoje Venecijos bienalėje. Nuo 1997 m. Liam’as Gillick’as dėsto Kolumbijos universitete (Niujorkas), nuo 2008 m. Bardo koledžo Kuratorystės studijų centre. Liamas žinomas ne tik kaip konceptualaus meno atstovas, tačiau ir kaip teorinių ir meninių tekstų autorius. Pastaraisiais metais buvo išleista keletas jo tekstų rinktinių (Proxemics. JRP-Ringier, 2007, Allbooks. Book Works, 2009).

Liam Gillick: Robert Kelly ir Robert McNamara. Išplėstinis pasakojimas versus duomenų išgavimas

Analizuojant Roberto Kelly (R. Kelly) šedevrą „Trapped in a Closet“ („Įkalintas spintoje“) bus svarstoma, kaip elektroninė rinka galėjo paveikti žmonių santykius, ir kokią įtaką modernios kapitalistinės rinkos duomenų bazių sistemų formavimuisi galėjo turėti idėjų kalvių ir vunderkindų, dirbusių Antrojo pasaulinio karo JAV amuniciją analizavusiose grupėse, palikimas. Paskaitoje tai pat bus remiamasi Karlo Palmaso studija apie „Volvo“ kompanijos veiklą ir postfordistinio modelio gamybą Šiaurės Europos šalyse.

Olof Olsson – Kopenhagoje gyvenantis menininkas. Jaunystėje išbandė žurnalistiką, dokumentinę fotografiją, diskžokėjo darbą radijo eteryje. Studijavo kalbas, filosofiją ir vertimo teoriją. 1992 m. atidarė savo pirmąją parodą – fiktyvią retrospektyvą, skirtą Amerikos fotografo Josepho Slightly‘o kūrybai, nuotykiams ir išgyvenimams pirmojoje XX a. pusėje. Nuo 2007 m. Olof Olsson kuria kalbos performansus.

Three Uses of the Knife renginyje Olof Olsson kalbės apie:

„Pavadinimus. Juokinga, kaip lengvai priimame pavadinimus, tarsi jie būtų savaime suprantami. Bet kokia iš tiesų prasmė kompiuterį vadinti vaisiaus pavadinimu?

Realybę. Kartais mums jos reikia, kartais ne. O dažniausiai reikia kažko tam tarpe –  dokumentinio filmo ar panašiai.

Porcelianinė sanitarinė įranga. Kodėl tikriausiai neįmanoma susikrauti didelių turtų ją pardavinėjant.“