Luca Cerizza „Pasakojimo menas, meno istorija“, lapkričio 11 d., 17 val. Vilniaus dailės akademijos Gotikinė salė (Maironio g. 6, Vilnius)

Luca Cerizza – kuratorius ir rašytojas, šiuo metu gyvenantis Berlyne. Tarp svarbesnių pastarųjų metų jo kuruotų projektų yra Alighiero e Boetti Day – 12 valandų renginys, skirtas istorinės reikšmės italų menininkui (kuruotas 2011 m. Turine drauge su Massimiliano Gioni ir Francesco Manacorda) ir Marcello Maloberti solo paroda (kuruota drauge su Pierre’u Bal-Blancu CAC Bretigny ir Nuit Blanche Paryžiuje 2011 m.). Jis redagavo Johno Armlederio, Roberto Barry‘io, Massimo Bartolinio, Danielio Bureno, Liamo Gillicko ir Danielio Rotho monografijas; prisidėjo parengiant knygą TYT II, skirtą Olafuro Eliassono redakcinei veiklai (knygą 2009 m. išleido Studio Olafur Eliasson ir Walter König). Parašė Alighiero e Boetti. Mappa – knygą, kurią 2008 m. išleido Afterall ir MIT leidyklos. Naujausiąją jo knygą pavadinimu L’uccello e la piuma: La questione della leggerezza nell’arte italiana („Paukštis ir plunksna: Lengvumo klausimas šiuolaikiniame Italijos mene“) 2010 m. Milane. išleido leidykla Et al..

Cerizza yra meno žurnalo Kaleidoscope Berlyno redaktorius. Jis dėsto NABA Akademijoje Milane.

Apie paskaitą:

1936 m. išspausdintoje esė Pasakotojas: Nikolajaus Leskovo darbų refleksijos Walteris Benjaminas gedėjo pasakojimo. Prabėgus daugiau nei 70 metų matome pasakojimą grįžtant į daugybę sričių, įskaitant ir tas, kurioje iš pirmo žvilgsnio jis nėra labai reikalingas – politiką, marketingą ar žurnalistiką. Vizualusis menas, lyg bandydamas savo tapatybę, irgi iš naujo atranda tą pačią tarp pasakojimo ir sekimo įsiterpiančią dimensiją, kurią pamynė XX amžiaus avangardai (bent jau iki postmodernizmo). Per diskursyvius, sakytinius jauniausios menininkų kartos darbus naujai atsiskleidžia pasakojimo galimybes ir kuriasi naujos jo formos.

Paskaita „Pasakojimo menas, meno istorija“ iškels keletą klausimų ir pabandys į juos atsakyti: Kokie yra tokios bangos šaltiniai meno istorijoje? Kokią įtaką jai turi pastarojo dešimtmečio technologijų naujovės? Kokias socialines, politines ir moralines pozicijas ji išreiškia?

Alex Cecchetti „Naktį blogų žodžių nematyti“, lapkričio 11 d., 19.30 V.M. Putino memorialinis muziejus (Tauro g. 10-1, Vilnius):




Alex Cecchetti gyvena ir dirba Paryžiuje, kur buvo pakviestas dalyvauti Le Pavillion rezidencijoje, kuruojamoje Palais de Tokyo meno centro. Pasitelkdamas skulptūros, video, performanso ir tapybos priemones, menininkas nagrinėja pačias įvairiausias temas. Išrasdamas savitus kūrybos metodus, Alex manipuliuoja objektais, idėjomis bei kalba bei naudoja juos daugialypių naratyvų konstravimui, kur vienodą reikšmę turi tiek procesas, tiek atsitiktinumai. Naujausiųjų autoriaus projektų sąraše – paroda su prancūzų menininku Marku Geffriaud meno centre Jeu de Paume Paryžiuje 2001 m. bei šios parodos proga išleista knyga Police Returns to the Magic Shop. Šių metų lapkritį Alex Cecchetti pristatys performansą Strėlių pokalbis (The Conversation of the Arrows) Paryžiaus Pompidou centre.

Kiekvienąkart pristatydamas tęstinius savo projektus Trečiadienio Salonas (The Wednesday Salon/Salon du Mercredi) ir Žaidėjai (I Giocatori/The Players) Alex Cecchetti auditorijos akivaizdoje vysto performansus, idėjas ir konceptus, įtraukdamas į kūrybą ir žiūrovų bei kviestinių dalyvių reakcijas. Idėjiškai tęsdamas šiuos projektus, Vilniuje menininkas pristatys tris performansus bendru pavadinimu Naktį blogų žodžių nematyti (At Night Bad Words Cannot Be Seen).